ਭਗਤੀਆ
bhagateeaa/bhagatīā

Definition

ਵਿ- ਭਕ੍ਤਿ ਕਰਨ ਵਾਲਾ। ੨. ਮੰਦਿਰਾਂ ਵਿੱਚ ਗਾਉਣ ਦੀ ਸੇਵਾ ਕਰਨ ਵਾਲਾ। ੩. ਭਗਤੀ ਫਿਰਕੇ ਦਾ ਸਾਧੁ. ਦੇਖੋ, ਭਗਤੀ ੩.
Source: Mahankosh

BHAGTÍÁ

Meaning in English2

s. m, musician who accompanies dancing boys.
Source:THE PANJABI DICTIONARY-Bhai Maya Singh